Šis faktas tik įrodo mūsų valstybinio turizmo departamento ir visos ūkio ministerijos darbo broką. Ekonominė krizė smogė visoms Baltijos valstybėms, tačiau akivaizdu, kad Lietuva iš šio krizės liūno lipa lėčiausiai.

Vasara tai tas metas, kai būna ypatingai aktyvus turizmas ir tos valstybės, kurios sugeba tai išnaudoti, pasikelia valstybės ekonomiką. Lietuva šiais metais šiam turizmo egzaminui akivaizdu, kad nepasiruošė ir neišlaikė.

Populiariausias Lietuvoje yra poilsinis turizmas, kuomet vykstama prie jūros arba prie ežero tiesiog pailsėti, ramiai pabūti, pasideginti. Vakarais nueiti kur nors skaniai pavakarieniauti, paklausyti gyvos muzikos, ramiai pasivaikščioti.

Kita turizmo rūšis, tai kasmet vis populiarėjantis kaimo turizmas. Į kaimą vykstama nesitikint didelių patogumų, o norint pailsėti nuo miesto ir žmonių šurmulio, siekiant pasisemti Lietuvos kaimo kultūros, tradicijų.

Sporto turizmas – aktyvus turizmas, aktyviems žmonėms. Tokių turistų tikslas yra aktyviai, galbūt ir ekstremaliai praleisti laiką, pasikrauti fizinių jėgų, sudalyvauti varžybose. Jaunimo tarpe ypatingai yra populiarios sporto stovyklos. Vyresnių žmonių tarpe yra populiarus plaukimas su baidarėmis, kopimas į kalnus ir panašiai.

Kultūros turizmas. Tokių turistų tikslas yra kuo daugiau pamatyti įvairių kultūros objektų, kultūros renginių, istorinių paminklų. Vilnius ir Trakai ko gero yra pagrindinės Lietuvos kultūros sostinės, ten daugiausiai yra išlikę įvairių istorinių objektų bei vyksta daugiausiai kultūros renginių. Žinoma net ir mažuose Lietuvos miesteliuose yra įvairaus istorinio palikimo.

TurizmasLietuvoje.com

Druskininkų savivaldybės administracijos projektui „Druskininkų uždarų kalnų slidinėjimo trasų su dirbtine sniego danga įrengimas“ finansavimas skirtas pagal priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.

Planuojama, kad visus metus veiksiančios slidinėjimo trasos bus 412 m ilgio ir nuo 53 m iki 63 m pločio. Skaičiuojama, kad šis visame Baltijos regione unikalus kompleksas per dieną pritrauks apie 400, o per metus – 146 tūkst. lankytojų ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių valstybių, nes šiuo metu artimiausios uždaros slidinėjimo trasos veikia tik Maskvoje ir Hamburge.

„Šis projektas paskatins tiek atvykstamąjį, tiek vidaus turizmą, o Druskininkų kurortas įgis itin didelę traukos jėgą, kadangi čia vienu metu bus galima pasidžiaugti tiek vasaros, tiek žiemos poilsio teikiamais malonumais“, – sako Ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Keraminas.

Praėjusią savaitę finansavimas taip pat skirtas Utenos apskrities piliakalniams sutvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Šiam Utenos apskrities viršininko administracijos projektui pagal priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“ skirta 394,8 tūkst. Lt iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos lėšų.

Už šias lėšas bus sutvarkyta po 3–4 piliakalnius Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Zarasų savivaldybėse: iškirsti medžiai ir krūmynai, piliakalniai nušienauti, kur būtina – užpiltos duobės, sutvarkyti šlaitai. Taip pat bus įrengtos poilsio zonos (stalai, suolai, šiukšliadėžės), mediniai laiptai, pastatyti informaciniai stendai, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės.

Iš viso Utenos apskrityje priskaičiuojami net 182 piliakalniai, t. y. apie 22 proc. visų Lietuvos piliakalnių.

„Šis projektas rengiamas trečius metus iš eilės ir sulaukia vis didesnio populiarumo, tad esame įpareigoti jį rengti ir kitais metais. Principų ir projekto koncepcijos keisti neplanuojame, atnaujinsime tik lankytinų objektų sąrašą, – ateities planais dalinosi Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė.

Projektas „Didysis žygis po Baltijos šalis“ sulaukė entuziastingo lietuvių palaikymo. Nemaža dalis keliautojų sugebėjo aplankyti visus trisdešimt projekto organizatorių siūlytų objektų. Rėmėjų įsteigtą prizą – šuolį parašiutu laimėjęs Gintaras Burokas po Baltijos šalis keliavo su šeimos nariais.

„Didžiausią įspūdį paliko kelionė po Estiją. Turėjome ne tik puikią galimybę grožėtis lietuvio akims neįprastu Estijos kraštovaizdžiu, bet ir susipažinome su šios šalies kultūra bei papročiais. Kitos vasaros atostogas siejame su turizmo departamento organizuojamu nauju projektu. Jau dabar formuojame ekipažus ir į kelionę žadame leistis net keturiais automobiliais“, – sakė žygio dalyvis G. Burokas.

Pagrindinį prizą – kelionę lėktuvu ir dvi nakvynes pasirinktame mieste laimėjusi Laura Rakutienė aplankė devynis objektus Lietuvoje ir po septynis Latvijoje bei Estijoje. Jai ir jos šeimai taip pat labiausiai patiko Estija.

„Esame dėkingi šio projekto organizatoriams už puikias idėjas, galimybę susipažinti ne tik su Lietuvos, bet ir viso Pabaltijo lankytinomis vietomis. Žygio metu mes puikiai praleidome laiką, sužinojome daug įdomių faktų apie kaimynines šalis. Kadangi mūsų šeima į žygį po Baltijos šalis vyko kemperiu, tad Estiją vertiname kaip labiausiai tokiam keliavimo būdui pritaikytą šalį. Ypač didelį įspūdį paliko Saremų salos“, – įspūdžiais dalinosi L. Rakutienė.

Projekte dalyvavę žmonės domisi įsimintinomis „Didžiojo žygio po Baltijos šalis“ akimirkomis bei dalinasi įspūdžiais interneto svetainėje www.greatbaltic.eu. Svetainės forume vienas iš projekto dalyvių džiaugiasi: „Buvo nuostabu. Didysis žygis – šios vasaros ir visų metų įdomiausias įvykis, o, svarbiausia, įspūdžiai, kurie liko mūsų atmintyje…“.

Lietuvos forumas – www.laisvydas.lt/forumas kviečia visus Lietuvos piliečius apsilankyti ir išsakyti savo nuomonę apie esamą situaciją Lietuvoje, apie įstatymų pakeitimus ir tobulinimus, apie ekonominės krizės sprendimo būdus.

Būkime aktyvus, būkime matomi, reikškime savo nuomonę, ieškokime bendrų sprendimų Lietuvos forume.

„Į Vilnių grįžta lėktuvai – tokius rezultatus duoda mūsų inicijuotos pertvarkos ir taikomos priemonės oro bendrovėms pritraukti. Pradėjus skrydžius į minėtus penkis miestus bus atkurtas tiesioginis oro susisiekimas iš Vilniaus 21 kryptimi. Tikimės, kad artimiausiu metu tiesioginius reisus iš Vilniaus pasiūlys ir daugiau bendrovių. Oro bendrovių grįžimas į Vilniaus oro uostą – gera žinia ne tik transporto sektoriui, bet ir visai ekonomikai“, – sakė ministras E. Masiulis.

„airBaltic“ atstovai teigia, kad sprendimą atnaujinti kai kurias prioritetines skrydžių kryptis iš Lietuvos sostinės paskatino ir Vilniaus oro uosto sprendimas mažinti mokesčius oro linijų bendrovėms. „Manome, kad Vilniaus oro uostas sulauks stipraus keleivių srautų didėjimo ir taps vienu greičiausiai besiplėtojančių oro uostų regione”, – sakė „airBaltic“ viceprezidentas ir atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius Tadas Vizgirda.

„airBaltic“ teigimu, tiesioginius skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto minėtomis naujomis penkiomis kryptimis bendrovė pradės jau gruodžio 18 d.

Nuo gruodžio 18 d. „airBaltic“ vykdys tiesioginius skrydžius į Paryžių 3 kartus per savaitę, nuo gruodžio 19 d. – į Miuncheną 4 kartus per savaitę, nuo gruodžio 21 d. – į Berlyną 3 kartus per savaitę, nuo kitų metų sausio 4 d. – į Amsterdamą 6 kartus per savaitę, nuo sausio 11 d. – į Romą 3 kartus per savaitę.

T.Rifai ir Valstybinio turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė trumpai aptarė Lietuvos ir PTO bendradarbiavimo gaires. PTO vadovas pakvietė Lietuvos delegaciją apsilankyti Madride įsikūrusioje organizacijos būstinėje, susipažinti su naujai suburta darbuotojų komanda. Pasak T.Rifai, Madride būtų galima išsamiai aptarti naujas bendradarbiavimo galimybes, pristatyti PTO įgyvendinamus projektus, išnagrinėti Lietuvos dalyvavimo juose galimybes bei perspektyvas.
Susitikimo metu aptarta pasaulio žurnalistų grupės kelionės į Lietuvą ir mokomojo seminaro organizavimo galimybė. PTO siūlymu, pasaulio žurnalistams, PTO turizmo ekspertams, dirbantiems svarbiose informavimo priemonėse, būtų pristatyta Lietuva, o paskutinėmis turo dienomis būtų surengtas seminaras – „smegenų šturmas“. Jo metu būtų diskutuojama, kaip turizmo žurnalistai-ekspertai mato mūsų šalį, kaip, jų siūlymu, galima pristatyti ir populiarinti Lietuvą tikslinėms rinkoms, kaip panaudoti Lietuvos turizmo išteklius, glaudžiau bendradarbiauti viešajam ir privačiam sektoriui.

Taip pat diskutuota apie galimybę pasinaudoti PTO pagalba pristatyti Lietuvos turizmo ir verslo galimybes tarptautiniais TV kanalais.

Aviakompanija „Star1Airlines“ pranešė nuo liepos 3 d. pradėsianti reguliarius reisus iš Vilniaus į Londoną, liepos 4 d. – į Dubliną, o liepos 5 d. – į Barseloną. Iš viso iš Vilniaus tarptautinio oro uosto lėktuvai jau skrenda į 14 didžiųjų Europos miestų.

Tiesioginį reisą Vilnius-Londonas spalio pabaigoje pranešė pradėsianti ir Airijos skrydžių bendrovė „Aer Lingus“.

Nuo birželio 1 d. oro linijų bendrovė „Skyways“ pradėjo tiesioginius skrydžius maršrutais Vilnius–Stokholmas–Vilnius.

Nuo birželio 4 d. iš Kauno tarptautinio oro uosto aviakompanija „airBaltic“ kiekvieną dieną skraidina keleivius į Rygą. Nuo liepos 1 d. aviakompanija „Ryanair“ du kartus per savaitę skraidins į Brėmeną (Vokietija).

Iš Palangos Rusijos aviakompanija „UTair“ nuo birželio 15 d. pradeda gabenti oro keleivius maršrutu Maskva–Palanga­–Maskva.